Išsilaisvinus iš sovietinės priespaudos Lenkijos ir Lietuvos santykiai pradėjo sparčiai gerėti. Nors, suprantama, buvo skirtingų požiūrių į atskirus praeities įvykius, esamų problemų sprendimus, tačiau vyravo abiejų tautų konstruktyvus noras bendradarbiauti. Įtampas mėgindavo kelti tik marginalus politiniai veikėjai ir organizacijos. Galima nuspėti ir jų įkvepėjus. Intelektualai, politikai ir žiniasklaida akivaizdžiai buvo konstruktyvumo pusėje.

Deja, neramina pastaruoju metu Lenkijoje ypač aktualizuotas tariamai blogas lenkų padėties Lietuvoje klausimas ir rimtų politikų pasidavimas kurstomoms neigiamoms nuotaikoms. Atrodytu keliami tie patys, daugelį metų gvildenami klausimai – švietimo Lietuvoje lenkų kalba, pavardžių rašymo ir žemės grąžinimo – tačiau šiandien tos tariamos problemos nušviečiamos itin tendencingai neigiamai ir neatsakingai. Kartais – tiesiog piktybiškai melagingai. Būtent tai ir turėtų ypač rūpėti abiejų tautų politikams – kodėl ir kas už to slypi?

Tikėdamas Jūsų geranoriškumu ir išmintimi, prašau susipažinti su realia padėtimi tais aktualiais klausimais. Ir padarykite sau išvadas.

ATVIRAS LAIŠKAS LENKIJOS KOLEGOMS (.pdf formatu)