Liepos 25-ąją suėjo 100 dienų, kai Artūras Melianas eina vidaus reikalų ministro pareigas.

Per pirmąsias šimtą dienų ministro dėmesys buvo sutelktas ties būtiniausiais šalies viešojo saugumo, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo, statutinės ir valstybės tarnybos, informacinių technologijų saugos, pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimo klausimais, o taip pat ties sėkmingu regioninės plėtros projektų įgyvendinimu, pasirengimu Olimpinėms žaidynėms ir Pasaulio bei Europos čempionatams Lietuvoje.

„Prieš keletą mėnesių gavęs į rankas Vidaus reikalų ministerijos vairą, žinojau, į kokius didelius ir plačius atsakomybės vandenis teks plaukti. Lietuvoje vidaus reikalų sritis apima tiek, kiek, pavyzdžiui, Slovėnijoje skirta trims ministrams, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje – dviem.

Teko pradėti dirbti esant padidintam žiniasklaidos ir visuomenės dėmesiui dėl su banko „Snoras“ padėtimi susijusios Finansinių nusikaltimų tarnybos situacijos ir Garliavos istorijos. Privalėjau išspręsti uždelstas problemas ir užtikrinti darbų tęstinumą bei per man suteiktą trumpą pusės metų laiko limitą pasiekti, kad Lietuvoje būtų saugiau ir patogiau, kad žmonės pamatytų konkrečius regioninės plėtros projektų rezultatus ir padidėtų pagarba mūsų valstybei.

Savo, kaip vidaus reikalų ministro, šimtą darbo dienų vertinu kaip turiningą pradėtų darbų, įveiktų išbandymų ir atgimusių vilčių laikotarpį. Galbūt ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi, bet laiko dar yra – ir svarbiausiems darbams nudirbti, ir tai, kas nepavyko, ištaisyti. O šiaip, neslėpsiu, – jausmas geras, kai nuveikti darbai duoda vaisių. Tikiuosi, kad tai bus puiki pradžia subrandinti ir gerą derlių.

Tačiau tik žmonės gali tinkamai įvertinti mano darbą. Suprantu, kad kai kurie būtini sprendimai buvo vertinami skirtingai. Tikiu, kad neužilgo pasijus šių sprendimų teigiami rezultatai,“ – sako vidaus reikalų ministras A. Melianas.

Mažėjo nusikalstamumas, didėjo nusikaltimų išaiškinamumas

Taikant įvairias priemones, bendradarbiaujant su pareigūnais, pavyko pasiekti, kad nusikalstamų veikų augimo tempai sulėtėtų, o ištirtų nusikaltimų dalis – didėtų. Statistika rodo: jei šių metų sausį užregistruota 33,4 proc. daugiau nusikalstamų veikų (lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu), tai šių metų balandį šis skaičius buvo 12,1 proc., o birželį –10, 4 proc. Sparčiausiai mažėjo šių nusikalstamų veikų skaičius: vaiko įtraukimo girtauti (42,8 proc.), kreditinių sukčiavimo (37,1 proc.), neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo (25,1 proc.), turto pasisavinimo (23 proc.), seksualinio prievartavimo (22,5 proc.), turto prievartavimo (22,4 proc.) atvejų, taip pat – sunkių sveikatos sutrikdymų (20,6 proc.), vagysčių iš privačios nuosavybės, parduotuvių, transporto priemonių ir kt. (6 proc.). Pažymėtina, kad sumažėjo nusikalstamų veikų, kurios yra padaromos gatvėse, skaičius (5,8 proc.). Ypač ryški nusikaltimų išaiškinamumo tendencija: šių metų sausį ištirta 45,7 proc. nusikalstamų veikų, gegužę – jau 51,2 proc., o birželį – 53,2 proc.

Mažėjo ir gaisrų, ir gelbėjimo darbų

Teigiami rezultatai matyti ir priešgaisrinio saugumo bei gelbėjimo darbų srityje: per pirmąjį šių metų pusmetį gaisrų skaičius sumažėjo net 36 šalies savivaldybėse, o visoje šalyje jų kilo 7 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kaip ir kasmet didžiausią dalį sudarė gaisrai atvirose teritorijose (beveik 44 proc. visų gaisrų), tačiau lyginant su praėjusių metų statistika jų skaičius sumažėjo beveik 14 proc. Remiantis pusmečio statistika, šalyje 7,5 proc. sumažėjo ir gelbėjimo darbų, tačiau jų metu buvo išgelbėta 83 žmonėmis (arba 54 proc.) daugiau.

Didinamas Lietuvos sienų saugumas

Nuolatinis dėmesys valstybės sienai duoda apčiuopiamų rezultatų – per pirmąjį šių metų pusmetį pasieniečiai sulaikė 296 asmenis, neteisėtai kirtusius Lietuvos sieną. Tai dvigubai daugiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį, kai buvo sulaikyti 147 sienos pažeidėjai. Techninės priemonės iš esmės užkirto kelią kontrabandai per Nemuną. Taip pat pažymėtina, kad ES ekspertai teigiamai įvertino Lietuvos jūros sienos apsaugą.

Efektyvi pagalba siekiant saugumo keliuose

Įvertinus, jog karas keliuose vis dar pralaimimas ir siekiant prisidėti prie šios problemos sprendimo, inicijuotas projektas-konkursas, kurio metu visuomenė siūlė ir įgyvendino prevencines iniciatyvas, taip pat atidaryta nemokama vairuotojų mokymosi aikštelė Vilniuje (planuojama tokią aikštelę atidaryti Klaipėdoje, vėliau – kituose miestuose). Įgyvendinus šias ir kitas iniciatyvas per 2012 m. pirmą pusmetį sumažėjo žuvusiųjų keliuose skaičius: lyginant 2011 m. ir 2012 m. birželio mėnesius, 2012 m. birželį registruota 8,6 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose buvo net 34,4 proc. mažiau žuvusiųjų ir 10,2 proc. mažiau sužeistųjų.

Sustiprinta kova su prekyba žmonėmis

Vienas iš svarbiausių ministro A. Meliano darbų, stiprinant žmonių saugumą, – kova su vienu aktualiausių Lietuvai ir visai ES nusikaltimų – prekyba žmonėmis. Tam buvo suburta speciali darbo grupė, atliktas tyrimas dėl nacionalinio pranešėjo prekybai žmonėmis instituto įgyvendinimo Lietuvoje bei padėti pamatai įgyvendinti 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Taip pat pavyko prekybos žmonėmis problematiką iškelti ir į tarptautinį lygį – kartu su Švedijos Karalystės ambasada surengta tarptautinė konferencija, sustiprintas bendradarbiavimas su JAV ambasada. Tai neliko nepastebėta: 12-ąją ataskaitą apie įvairių pasaulio valstybių pastangas kovojant su prekyba žmonėmis paskelbęs JAV Valstybės departamentas pažymėjo, jog Lietuva – viena pažangiausių šioje srityje.

Didinamas kibernetinis saugumas

Didėjant kibernetinių atakų skaičiui elektroninėje erdvėje, pavyko sukurti saugų darbo įrankį visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims. Tai – telematinis tinklas, užtikrinantis saugų ir efektyvų keitimosi informacija procesą, kuris bus itin aktualus 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Tuo pačiu padėti tvirti idėjiniai ir finansiniai pamatai Baltijos regiono viešosios interneto informacijos sisteminimo ir tyrimo platformos projektui, kurį įgyvendinus būtų sukurtas efektyvus kovos su nusikalstamumu įrankis interneto erdvėje.

Kovos su nelegalia branduolinių medžiagų prekyba startas

Per pusmetį įsteigtas Branduolinio saugumo kompetencijos centras ir tokiu būdu sustiprinti Lietuvos ir viso regiono pajėgumai kovojant su branduolinių medžiagų kontrabanda bei nustatant su ja susijusių nusikalstamų tinklų veiklą. Tai – sėkmingas ilgų ir sudėtingų derybų tarp Lietuvos, Tarptautinės atominės energetikos agentūros ir kitų užsienio partnerių finalas.

Žingsniai socialinių garantijų ir atlyginimų atstatymo link

Vyriausybė priėmė sprendimą nuo šių metų rugsėjo 1 d. atstatyti pensijų dalį valstybinę ir socialinio draudimo pensijas gaunantiems pareigūnams. Taip pat nuspręsta keisti valstybinių pensijų bei kitų socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką, kuria asmenims, dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems verslu, buvo sumažinta pensija. Vyksta derybos dėl valstybės pareigūnų ir tarnautojų atlyginimų bazinio dydžio atstatymo nuo 450 iki 470 litų, pareigūnų socialinių garantijų laipsniško atstatymo – viršvalandžių apmokėjimo, uniformos ir kelionės išlaidų kompensavimo ir kita.

Stiprinama statutinė tarnyba

Siekiant ne tik griežtesnės pareigūnų atrankos, bet ir statutinei tarnybai adekvačių atlyginimų ir socialinių garantijų, parengti Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir specialios darbo grupės sukurtas Policijos veiklos įstatymas.

Savivaldybės įpareigotos klausyti gyventojų

Parengti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma užtikrinti didesnes galimybes gyventojams išreikšti nuomonę aktualiais klausimais ir paskatinti savivaldos valdžią dirbti žmonių naudai, atidžiau spręsti jų problemas.

Darni regionų plėtra – gyvenimo kokybės užtikrinimas

Pavyko paspartinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamų ES lėšų įsisavinimą – paskirstyta daugiau nei 82 proc. visam 2007–2013 m. finansiniam periodui numatytų lėšų ir finansuoti 1769 projektai už 2,2 mlrd. Lt (iš jų 769 projektai jau baigti, o tai reiškia, kad per pusmetį šis skaičius ūgtelėjo ketvirčiu). Taip pat pradėti 154 nauji projektai, o projektų vykdytojams atlikus darbus išmokėti 164 milijonai Lt paramos (tai 16 proc. paramos, išmokėtos visu 2007–2012 m. laikotarpiu). Dauguma šių projektų yra įgyvendinti miestų ir miestelių infrastruktūros ir gerovės darbai: gatvių, aikščių, parkų ir kt. sutvarkymas, kultūros, sporto ir laisvalaikio objektai, gyvenamųjų namų renovacija.

Naujos galimybės didmiesčių teritorijų tvarkymui

Sukurta regioninės politikos ir miestų plėtros strategija 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos laikotarpiu ir užtikrintas ES struktūrinių fondų finansavimas didiesiems šalies miestams, kuriuose kompleksiškai bus tvarkomos probleminės teritorijos (po du 70–100 mln. Lt vertės projektus Vilniuje ir Kaune, po vieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje).

Platesnis ir patogesnis asmens dokumentų panaudojimas

Per pusmetį pavyko padaryti tai, ko siekta nuo 2009 m., kai buvo sukurta naujos kartos asmens tapatybės kortelė su biometriniais asmens duomenimis – panaudoti šį dokumentą prisijungiant prie internetinės bankininkystės sistemų visuose šalies bankuose. Tai – didelis žingsnis, siekiant įgyvendinti e. valdžios ir e. paslaugų siekius.

Lietuvoje vyksta aukšto lygio sporto varžybos

Per trumpą laikotarpį buvo užtikrintas sportininkų pasiruošimas dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Taip pat pavyko nepriekaištingai organizuoti įvairius sporto renginius, garsinusius mūsų šalies vardą. Tai – 5-osios TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynės, 2012 m. jaunimo pasaulio irklavimo čempionatas, artėjantis 2012 m. Europos dviračių treko čempionatas.

Tęsiamas rezultatyvus tarptautinis bendradarbiavimas

Pasirašytas Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių protokolas dėl readmisijos, taip pat parafuotas Lietuvos ir Azerbaidžano Vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo srityje. Be to, užbaigtas Lietuvos pirmininkavimas Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu projektui bei užmegztas bendradarbiavimas su Vokietijos federalinės informacinių technologijų saugumo tarnyba dėl bendradarbiavimo elektroninės saugos ir kibernetinio saugumo srityje.

Dėmesys Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai 2013 m.

Didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį – išskirtos VRM prioritetinės sritys būsimoje Lietuvos pirmininkavimo programoje, nuolat vyksta įvairios konsultacijos su pirmininkavimo trejeto partneriais.